Bendruomenių įgalinimas
Kibernetinis saugumas yra bendros atsakomybės sritis. Europa stengiasi sukurti visapusišką tarpsektorinę bendradarbiavimo sistemą. ENISA atlieka labai svarbų vaidmenį – skatina aktyvų kibernetiniu saugumu suinteresuotų subjektų valstybėse narėse ir ES institucijų bei agentūrų bendradarbiavimą. Ji stengiasi užtikrinti bendrų pastangų tarpusavio papildomumą didindama vertę suinteresuotiesiems subjektams, nagrinėdama sinergijos galimybes ir veiksmingai panaudodama ribotas kibernetinio saugumo žinias ir išteklius. Bendruomenės turėtų būti įgalintos plėsti kibernetinio saugumo modelį, todėl ENISA parengė ES kibernetinio saugumo institucijų žemėlapį, kad nustatytų ir paremtų savo svarbiausius suinteresuotuosius subjektus.
Kibernetinio saugumo politika
Kibernetinis saugumas yra kertinis skaitmeninės transformacijos pagrindas – toks saugumas reikalingas visuose sektoriuose, todėl į jį turi būti atsižvelgta įvairiausiose politikos srityse ir iniciatyvose. Kibernetiniu saugumu turi rūpintis ne tik specializuotos techninių kibernetinių ekspertų bendruomenės. Kibernetinis saugumas turi būti integruotas į visas ES politikos sritis. Svarbu vengti fragmentiškumo ir užtikrinti nuoseklų požiūrį atsižvelgiant į kiekvieno sektoriaus ypatumus.
Operatyvinis bendradarbiavimas
Europos skaitmeninės ekonomikos ir visuomenės privalumus galima pasiekti tik užtikrinus kibernetinį saugumą. Kibernetiniams išpuoliams – sienos ne kliūtis. Nuo jų gali nukentėti visos visuomenės grupės, todėl Sąjunga turi būti pasirengusi reaguoti į masinius (didelio masto ir tarpvalstybinius) kibernetinius išpuolius ir kibernetinę krizę. Tarpvalstybinė tarpusavio priklausomybė išryškino veiksmingo valstybių narių ir ES institucijų bendradarbiavimo poreikį norint greičiau reaguoti ir tinkamai koordinuoti pastangas visais lygmenimis (strateginiu, operatyviniu, techniniu ir ryšių).
Gebėjimų stiprinimas
Kibernetinių išpuolių sparčiai daugėja ir jie tampa vis sudėtingesni. Tuo pat metu asmenys, organizacijos ir pramonės įmonės vis dažniau naudojasi IRT infrastruktūra ir technologijomis. Kibernetinio saugumo žinių ir kompetencijos paklausa viršija pasiūlą. ES turi investuoti į visų lygių – ir ne specialistų, ir aukštos kvalifikacijos specialistų – kibernetinio saugumo kompetencijos kėlimą ir žinių gilinimą. Investicijos turėtų ne tik būti orientuotos į kibernetinio saugumo įgūdžių plėtrą valstybėse narėse, bet ir padėti užtikrinti, kad įvairios operatyvinės bendruomenės turėtų tinkamus pajėgumus veikti kibernetinės grėsmės aplinkybėmis.
Patikimi sprendimai
Skaitmeniniai produktai ir paslaugos duoda naudos, bet kelia ir riziką, kurią būtina nustatyti ir mažinti. Vertinant skaitmeninių sprendimų saugumą ir užtikrinant jų patikimumą labai svarbu laikytis bendro požiūrio, siekiant rasti visuomenės, rinkos, ekonomikos ir kibernetinio saugumo poreikių pusiausvyrą. Neutraliai ir skaidriai veikiantis subjektas padidins klientų pasitikėjimą skaitmeniniais sprendimais ir platesne skaitmenine aplinka.
Įžvalgos
Įžvalgų metodika duotų naudos įvairioms naujosioms technologijoms – ir dar tik pradedamoms kurti, ir jau parengtoms diegti plačiu mastu. Pasitelkdami struktūrizuotą procesą, skatinantį suinteresuotųjų subjektų dialogą, sprendimų priėmėjai ir politikos formuotojai galėtų apibrėžti išankstines rizikos mažinimo strategijas, didinančias ES atsparumą kibernetinio saugumo grėsmėms, ir rasti sprendimus, padedančius pasitikti naujus iššūkius.
Žinios
Informacija ir žinios – tai esminiai kibernetinio saugumo elementai. Kad kibernetinio saugumo specialistai galėtų veiksmingai siekti mūsų uždavinių, dirbti nuolat kintančioje aplinkoje (atsižvelgdami į skaitmeninius pokyčius ir veikėjus) ir įveikti mūsų laikmečio iššūkius, turime užtikrinti nuolatinį kibernetinio saugumo informacijos ir žinių rinkimo, organizavimo, apibendrinimo, analizavimo, perdavimo ir išlaikymo procesą. Visi etapai yra labai svarbūs siekiant užtikrinti, kad ES kibernetinio saugumo ekosistemoje būtų dalijamasi informacija ir žiniomis ir kad šios žinios būtų gilinamos.